- teisiamasis
- teisiamàsis, -óji smob. emph. LTEXI234, teĩsiamasis, -oji (-óji Š) Rtr; VĮ, TTŽ teis. asmuo, teisiamas baudžiamojoje byloje: Teĩsiamojo gynėjas DŽ1. Teisiamasis Skalnas sėdi grandinėm prirakintas prie kaladės K.Saj.
Dictionary of the Lithuanian Language.